Juodupė

Ekstremali situacija (papildyta)
2009 04 04

Ekologai nustatė katastrofos Rokiškio rajone mastą

Ekologinės nelaimės vietoje Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, buvo surinkta 181 tona naftos produktais užteršto vandens, o dyzelino į vandens telkinį galėjo išsilieti kelios dešimtys tonų.
Tokias nelaimės pasekmes pirmadienį Aplinkos ministerijoje (AM) vykusioje spaudos konferencijoje įvardino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.

Pasak jo, šiuo metu įvykusios avarijos mastą yra vertinti sunku, tačiau jis pažymėjo, kad tam tikrose vandens telkinių vietose užterštumo lygis yra labai didelis.

„Vandens užterštumas pelkėje (Šaltojos upelio užpelkėjusiame slėnyje - BNS), aišku, šimtais kartų viršija (leistiną normą - BNS), tačiau ta vieta yra izoliuota", - teigė V.Jakštas, tvirtindamas, kad vietoje nuo slėnio iki Juodupės tvenkinio užterštumo lygis viršijamas nuo keleto ir kelių dešimčių kartų.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius pripažino, kad kol kas nelaimės padarinius galutinai įvertinti sunku, nes esą tvenkinyje dar nėra ištirpęs ledas, po kuriuo yra taip pat susikaupę teršalų.

Kaip teigė AM sekretorius Aleksandras Spruogis, šiuo metu vietovėje yra atliekami operatyviniai veiksmai, o buvusios prieš avariją gamtos būklės atstatymas gali užtrukti iki 6 mėnesių.

Anot A.Spruogio, tai priklauso nuo bendrovės „Mažeikių nafta" rengiamo veiksmų plano, kuriame turi būti išdėstyta, kaip bus neutralizuojami nelaimės padariniai, kokių rezultatų yra tikimasi ir kada bus baigtas teršalų rinkimas. Plano laukiama iki balandžio mėnesio pabaigos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis tikino, kad kol kas situacija stabilizuota, o šiuo metu yra vykdomi žalos mažinimo darbai.

Jis atmetė kaltinimus, esą į ekologinę nelaimę buvo reaguojama pavėluotai.

„Mano, kaip pakankamą patirtį turinčio specialisto, nuomone, buvo imtasi adekvačių priemonių pagal turimą situaciją ir galimybes", - tikino V.Kurkulis, pažymėdamas, kad šiuo metu už Juodupės upelio nėra užfiksuota teršalų.

PAGD direktoriaus pavaduotojas paneigė pasirodžiusią informaciją, esą dėl ekologinės nelaimės žūsta gyvūnai.

„Tai, kas buvo sakoma, kad paukščiai žūsta... Skrisdami sraigtasparniu išbaidėme ne vieną ančių pulką, gulbes, garnius, gandrus, visi jie ten buvo, net pačioje Juodupės užtvankoje", - teigė V.Kurkulis.

Lietuvos žaliųjų judėjimas penktadienį apkaltino AM nesiimant tinkamų priemonių užkirsti ekologinės nelaimės padarinių kilimui, tvirtindami, kad likviduojančios tarnybos vilkina laiką - neįjungia greitaeigių siurblių, o apylinkėse jau dabar masiškai žūsta bebrai ir kiti gyvūnai. Aplinkos ministerija (AM) tuo tarpu mestus kaltinimus vadino perdėtais ir nepagrįstais.

Ekologinė avarija Rokiškio rajone kilo dėl nelegalaus prisijungimo prie naftos produktų transportavimo vamzdyno Juodupės seniūnijoje. Teršalai, trūkus prisijungimo žarnai, išsiliejo Šaltojos upelio užpelkėjusiame slėnyje.

Aplinkosaugininkams apie įvykį pranešta kovo 25 dieną, kai negyvenamoje sodyboje buvo rasta žarna, einanti naftos produktų transportavimo vamzdyno link per Šaltojos upelio užpelkėjusį slėnį.

Avarijos padarinius ėmėsi likviduoti bendrovės „Mažeikų nafta" avarijų likvidavimo komanda, Rokiškio ugniagesiai, civilinės saugos specialistai, seniūnijos darbuotojai.

Kovo 30 dieną dėl staigaus sniego tirpimo apylinkėse bei lietaus, smarkiai padidėjus vandens kiekiui, buvo pralaužtas apsauginis pylimas ir užpelkėjusioje vietoje susikaupę naftos produktai su vandeniu pateko į Vyžuonos upę. Rokiškio savivaldybė paskelbė, kad susidarė ekstremali situacija. Kovo 31 dieną pralaužtas apsauginis pylimas atstatytas, vėliau - sutvirtintas.

Policijos pareigūnai dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Čikagos "Aidas"
Lietuvos ir Latvijos pasienis skęsta dyzeline

Pasienio su Latvija ruože tekančiose Šaltojos ir Vyžuonos upėse pastatytos 7 užtvaros nebesulaiko dyzelino, pavasarinio polaidžio vandens nešamo Latvijos link. Greitai bus dvi savaitės, kai Rokiškio rajono Pakapės kaime užgesinę liepsnojančią negyvenamą sodybą ugniagesiai aptiko didžiules šių degalų talpyklas.

Netruko išaiškėti, kad iš produktotiekio, kurio dalis nutiesta per Rokiškio rajoną, buvo vagiamas iš Rusijos į Latviją tiekiamas dyzelinas. Prie produktotiekio nusikalstamu būdu prijungę dviejų kilometrų žarną, dyzeliną vagys atitekindavo į negyvenamą sodybą. Tikėtina, kad jai trūkus, norėdami nuslėpti nusikaltimą, vagys padegė sodybą. Aplinkosaugininkai išsiliejusiu dyzelinu susidomėjo tik po trijų dienų.

Ekstremali padėtis

Dėl teršiamos aplinkos Rokiškio rajone paskelbta ekstremali padėtis. Nustatyta, kad dyzelinas iš produktotiekio buvo vagiamas ilgą laiką. Tai liudija įšalusi žarna, kuria jis atitekėjo iki negyvenamos sodybos. Jau nebeabejojama, kad iki aptinkant vagystės pėdsakus iš trūkusios žarnos degalai liejosi ne vieną dieną. Dyzelinas užteršė į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000" įtrauktą Sartų regioninio parko teritoriją, pakenkė užliejamoms pievoms, kuriose peri griežlės. Kadangi dyzelino pateko net į dvi upes, neabejojama dėl neatitaisomos žalos, padarytos šių upių gyvūnijai bei augalijai. Jau dabar aišku, kad visų degalų surinkti sorbentais nepavyks, tad jų pėdsakai bus matomi ant pakrančių augalų.

Baiminasi gaisro

Vakar dyzelinas nuo taršos šaltinio vietos buvo nutekėjęs 7 kilometrus. Buvo matyti, kad prieš Juodupės miestelį pastatyta boninė užtvara nepajėgi jo sustabdyti, tad degalai plaukė šio miestelio paplūdimio link. LŽ kalbinti Juodupės gyventojai pripažino nerimaujantys, kad koks piktavalis nesugalvotų kur nors pakrantėje įžiebti degtuko ir miestelis nesuliepsnotų nuo gausaus pro jį tekančio dyzelino kiekio. Spręsti ekologinės problemos vakar į Juodupę rinkosi ekstremalių situacijų valdymo komisija. Pripažinta, kad esamos boninės užtvaros pernelyg silpnos, kad sulaikytų tokį didelį į vandenį patekusio dyzelino kiekį. Kiek tiksliai dyzelino pateko į aplinką ir kokia žala padaryta gamtai, prognozuoti kol kas nesiryžtama. Šiuo metu atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, kuriais bus siekiama nustatyti, kiek tiksliai dyzelino išsiliejo.

Nuostoliai - didžiuliai

Dyzeliną bandoma surinkti Rokiškio priešgaisrinės tarnybos bei „Mažeikių naftos" bendrovės pastangomis. Ekstremalių situacijų valdymo komisija vakar neslėpė, kad „Mažeikių nafta", kuri prižiūri produktotiekį, problemai neskiria tiek dėmesio, kiek derėtų. „Visas organizacinis darbas gula ant mūsų pečių, taip pat aišku, kad patirtų nuostolių niekas neatlygins", - LŽ teigė Rokiškio rajono administracijos direktorius Gintautas Rekerta.

Mįslinga sodyba

Nors dyzelino vagystė aptikta prieš dešimt dienų, jo vagys vis dar nežinomi, abejojama, ar kada nors apskritai pavyks juos nustatyti. Juodupės seniūnė Liucija Bliūdžiuvienė teigė, kad seniūnijai netgi nežinoma, kas valdė sodybą, į kurią atitekėjo vogtas dyzelinas. Anot jos, šią atokią sodybą prieš keletą metų pardavė ankstesni jos savininkai senukai, vėliau ji tapo negyvenama. Arčiausiai šios mįslingos sodybos gyvenantys žmonės teigia matydavę į ją važiuojančius prabangius automobilius, netgi jautę sklindantį degalų kvapą. Nors užteršta pasienio ruožo su Latvija teritorija, dėl taršos latviai pretenzijų kol kas nepateikė. Neatmetama galimybė, kad tai bus padaryta vėliau.

Virginija Petrauskienė
Rokiškio rajone dėl išsiliejusio didelio kiekio dyzelino paskelbta ekstremali situacija

Pavasario orai pateikė nemalonią staigmeną Rokiškio rajone. Čia Juodupės seniūnijoje dyzelino vagių užterštą teritoriją teko paskelbti ekstremalios situacijos zona. Savaitgalį polaidžio ir lietaus vanduo išgriovė Šaltosios upelio pylimus. Todėl naftos produktai pateko į Vyžuonos upę.
„Per keliolika mano darbo metų Panevėžio regione tai pirma tokio masto ekologinė avarija", - sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Pirmadienį ir antradienį čia darbavosi ne tik pramoninio valymo brigada, bet ir gamtosaugininkai bei ugniagesiai. Jiems talkino kelininkai.
Pasak Rokiškio ekstremalių situacijų valdymo komisijos pirmininko Gintaro Rekertos, užterštos teritorijos mastai ryškėja dar labai pamažu. Vakar specialia įranga buvo matuojama užteršta teritorija.
Pradžioje manyta, kad naftos produktais gali būti užteršta apie vieną hektarą pelkės. Tačiau atrodo, kad dyzelino galėjo prisigerti maždaug tris kartus didesnis plotas.
Kiek naftos produktų pateko į aplinką, paaiškės tik kitos savaitės pradžioje. Tuomet savo skaičiavimus žada pateikti bendrovės „Mažeikių nafta" atstovai. Kol kas niekas iš specialistų nesiryžo įvardinti galimo dyzelino kiekio.
Tik praėjusią savaitę buvo pastebėta, kad pelkėtoje teritorijoje netoli Pakapės kaimo jau netrumpą laiką į žemę liejosi dyzelinas. Jis tekėjo iš praplyšusios plastikinės žarnos, kurią nežinomi vagys buvo savavališkai prisijungę prie magistralinio produktotiekio Ilūkstė-Ventspilis.
Šia beveik 2 kilometrų ilgio žarna dyzelinas buvo pumpuojamas į nuošalioje sodyboje slepiamas cisternas. Ekologinė katastrofa galėjo pasiekti dar didesnį mastą, jeigu ne praėjusį pirmadienį kilęs vienkiemio gaisras. Jį gesinę ugniagesiai pajuto dyzelino kvapą. Sudegusiame ūkiniame pastate pastebėjo kelių tonų talpos cisternas.
Ugniagesių iškviesti policijos pareigūnai bei bendrovės „Mažeikių nafta" specialistai surado po žeme trūkusią žarną. Manoma, kad dyzelino vagys specialiai padegė sodybą. Spėjama, jog jie išsigando, kad patys nesugebės sustabdyti į aplinką tekančio dyzelino.

Aldona Minkevičienė
Ekologinė nelaimė: į Vyžuoną prasiveržė dyzelinas

Į Vyžuonos upę plūstantis dyzelinas sukėlė ekologinę nelaimę ir gresia tarptautiniu skandalu. Juodupės seniūnijoje užvakar paskelbta ekstremali situacija. Upe plūstančius teršalus antra para bandoma stabdyti bonais ir sorbentu. Kaip maras plito vakar sraunia upės vaga teršalai, grasindami patekti į Nemunėlio upę, o ja - į Latviją. Juodupė palei upės vagą apgobta teršalų smarve. Spėjama, jog į aplinką iš produktotiekio galėjo išsilieti ne apie toną, kaip manyta iš pradžių, o iki 100 tonų dyzelino.

Sujudimas po gaisro negyvenamoje sodyboje

Dėl ekologinės nelaimės ant kojų sukeltos visos specialiosios tarnybos: ugniagesiai, aplinkosaugininkai, seniūnija, nelaimės zonoje dirba „Mažeikių naftos" bendrovės, kuri prižiūri produktotiekį, darbuotojai ir technika.

Tai, kad apie 1 ha plotas Juodupės seniūnijos Pakapės kaime užterštas dyzelinu, pastebėta po kovo 23-iosios gaisro, kai keistomis aplinkybėmis supleškėjo negyvenama sodyba. Netrukus nustatyta, kad ši sodyba buvo dyzelino vagių irštva. Į sodybą apie dviejų kilometrų ilgio aukšto slėgio žarna iš produktotiekio buvo vagiamas dyzelinas. Įtariama, kad žarnai pratrūkus dyzelinas ėmė veržtis į aplinką. Tą pastebėję ir supratę, jog nuslėpti taršos nepavyks, vagišiai, kaip spėjama, nusikaltimo pėdsakus sunaikinti sumanė supleškindami sodybą. Po gaisro ilgiau nei parą ieškota vietos, iš kurios veržėsi teršalai. Spėliota, jog į aplinką jų galėjo patekti apie toną. Buvo užterštas Šaltosios upelis, kuris susisiekia su Vyžuonos upe. Skubėta upelį užtvenkti pylimais, nes tirpstantis sniegas pildė Šaltosios upelį dyzelinu.

Nežinoma, kiek ištekėjo dyzelino

Pirmadienio pavakarę pylimas buvo pralaužtas ir užterštas vanduo iš dambos ėmė plūsti į Vyžuonos upę. Situacija tapo nebevaldoma. Į pagalbą iškviestos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgos ant Vyžuonos pastatė papildomus apsauginius bonus ir pylė teršalus sugeriantį sorbentą.

Skubiai sušauktas rajono vadovų posėdis ir užvakar 11 val. Juodupės seniūnijoje dėl ekologinės nelaimės paskelbta ekstremali situacija. Rajono administracijos direktorius Gintautas Rekerta nedrįso prognozuoti, kiek užteršta Vyžuona ir kada tarša bus suvaldyta. Nėra net preliminarių žinių, kiek dyzelino išbėgo į aplinką per trūkusią vagių žarną.

„Mažeikių naftos" bendrovės atstovai, mūsų šalies teritorijoje prižiūrintys šiuo produktotiekiu transportuojamą bendrai Latvijos-Rusijos įmonei "LatRosTrans" priklausantį dyzeliną, spėja, jog dyzelinu užteršta apie 3 ha teritorijos. Bendrovės darbuotojai ir technika nuolat budi ir dirba Pakapės kaime prie Šaltosios upelio dambos, nes dėl polaidžio vandens jos apsauginiai pylimai gali bet kada vėl prasiveržti.